Praktinis vairavimo egzaminas jau seniai nėra vien mechaninis automobilio valdymo patikrinimas. Būsimam vairuotojui reikia parodyti, kad jis geba savarankiškai orientuotis eisme, pastebėti kelio ženklus, pasirinkti tinkamą važiavimo trajektoriją ir priimti sprendimus negaudamas nuolatinių egzaminuotojo nurodymų.
Viena iš užduočių, su kuria susiduria B kategorijos egzaminą laikantys vairuotojai, yra savarankiškas važiavimas pagal navigaciją. „Regitra“ šią užduotį praktikos egzamine taiko nuo 2021 m. spalio 1 d. Jos tikslas – patikrinti, kaip kandidatas geba paskirstyti dėmesį ir savarankiškai planuoti kelionę realiame eisme.
Kaip vyksta važiavimo pagal navigaciją užduotis?
Savarankiško vairavimo užduotis nėra atliekama vos tik išvažiavus į miestą. Pagal dabartinę „Regitros“ informaciją, ji pradedama ne anksčiau kaip po 10 minučių nuo važiavimo eisme pradžios. Prieš užduotį egzaminuotojas į navigacijos įrenginį įveda kelionės tikslą.
Pati užduotis trunka nuo 10 iki 15 minučių. Tai reiškia, kad vairuotojas turi ne tik sekti ekrane rodomą maršrutą, bet ir tuo pačiu metu atlikti viską, ko reikalauja įprastas vairavimas mieste: stebėti sankryžas, ženklus, pėsčiuosius, kitus automobilius ir pasirinkti saugų greitį.
Svarbu suprasti vieną dalyką: navigacija nėra egzaminuotojo pakaitalas. Ji tik nurodo kryptį. Už sprendimus kelyje vis tiek atsako vairuotojas.
Ką iš tikrųjų vertina egzaminuotojas?
Važiavimo pagal navigaciją esmė nėra patikrinti, ar žmogus sugeba mechaniškai vykdyti navigacijos komandas. Daug svarbiau, kaip jis elgiasi tuo metu, kai vienu metu reikia atlikti kelis veiksmus.
Pavyzdžiui, navigacija gali pranešti apie artėjantį posūkį, tačiau prieš jį gali būti pėsčiųjų perėja, dviratininkas, sudėtinga sankryža arba pasikeitusi eismo situacija. Tokiu atveju vairuotojas neturėtų aklai sekti ekrane rodomos rodyklės. Pirmiausia reikia įvertinti realią situaciją kelyje.
„Regitra“ aiškiai nurodo, kad navigacijos užduoties metu išlieka tie patys pagrindiniai vertinimo principai: egzaminuojamasis turi stebėti aplinką, kitų eismo dalyvių elgesį ir laikytis Kelių eismo taisyklių.
Tai iš esmės ir yra pagrindinis šios užduoties tikslas – parodyti, kad vairuotojas gali orientuotis pats, tačiau dėl navigacijos nepamiršta to, kas vyksta aplink automobilį.
O jeigu navigacija nurodo važiuoti kitaip?
Čia slypi viena dažniausių baimių prieš egzaminą. Kandidatas gali galvoti, kad netyčia praleidus posūkį ar pasirinkus kitą gatvę egzaminas bus iš karto sugadintas.
Tačiau taip nėra. „Regitra“ nurodo, kad jeigu vairuotojas netyčia pasuka ne ten arba nuvažiuoja kitu keliu nei nurodė navigacija, tai savaime nelaikoma klaida ir neturi įtakos galutiniam egzamino rezultatui. Tokiu atveju reikia išlikti ramiam, vadovautis kelio ženklais ir leisti navigacijai perskaičiuoti maršrutą.
Tai labai svarbi praktinė pamoka. Jeigu navigacija pasakė „pasukite į dešinę“, tačiau vairuotojas jau suprato, kad posūkį praleido, nereikia paskutinę sekundę bandyti persirikiuoti per kelias juostas. Saugus sprendimas yra svarbesnis už bandymą bet kokia kaina įvykdyti navigacijos komandą.
Navigacija neturi užgožti kelio ženklų
Prieš egzaminą verta įsidėmėti paprastą principą: navigacija padeda orientuotis, tačiau kelio ženklai ir reali eismo situacija yra tai, į ką vairuotojas turi reaguoti pirmiausia.
Jeigu navigacija rodo vieną kryptį, tačiau kelio ženklas nurodo, kad važiuoti pasirinkta kryptimi negalima, vairuotojas turi vadovautis kelio ženklu. Lygiai taip pat nereikėtų paskutinę akimirką atlikti pavojingo manevro vien todėl, kad navigacijos rodyklė ekrane pasikeitė.
Todėl mokantis vairuoti naudinga treniruotis ne tik „sekti navigaciją“, bet ir vienu metu išlaikyti dėmesį aplinkai. Būtent toks gebėjimas reikalingas ir kasdien vairuojant savarankiškai.
Kokius įgūdžius verta pasitreniruoti prieš egzaminą?
Važiavimas pagal navigaciją geriausiai sekasi tiems, kurie iki egzamino jau yra pratę savarankiškai priimti sprendimus. Instruktoriaus nurodymai mokymosi pradžioje yra būtini, tačiau palaipsniui verta mažinti priklausomybę nuo jų.
Praktikuojantis galima paprašyti instruktoriaus pasirinkti kelionės tikslą ir leisti mokiniui pačiam susiorientuoti. Tokios treniruotės metu svarbu ne skubėti, o sąmoningai atlikti visus veiksmus: iš anksto stebėti sankryžas, pasirinkti tinkamą eismo juostą, įvertinti kelio ženklus ir tik tada atlikti manevrą.
Dar vienas svarbus įprotis – klausytis navigacijos pranešimų, tačiau nežiūrėti į ekraną ilgiau, nei būtina. Automobilio vairuotojo dėmesys pirmiausia turi būti nukreiptas į kelią.
Jeigu dar tik renkatės mokymus, galite susipažinti su Vairavimo mokykla Šiauliuose, kur praktinio vairavimo metu galima nuosekliai lavinti savarankiško vairavimo įgūdžius.
Ar galima navigacijos užduoties metu gauti specialų manevrą?
Taip. „Regitra“ nurodo, kad važiuojant pagal navigaciją egzaminuotojas gali paprašyti atlikti ir specialųjį važiavimo manevrą, jeigu pakeliui pasitaiko tam tinkama vieta. Tai gali būti, pavyzdžiui, automobilio pastatymas arba apsisukimas ribotame plote.
Todėl nereikėtų galvoti, kad navigacijos užduotis reiškia tik važiavimą nuo vieno taško iki kito. Kandidatas ir toliau turi būti pasiruošęs įvairioms praktinio vairavimo situacijoms.
Šiuo klausimu naudinga peržiūrėti ir Regitros informaciją apie praktikos egzaminą, kur pateikiama oficiali informacija apie savarankiško vairavimo užduotį ir jos vertinimą.
Kodėl ši užduotis svarbi po egzamino?
Navigacijos užduotis nėra vien dar viena kliūtis, kurią reikia „praeiti“, kad gautum vairuotojo pažymėjimą. Gavus teisę vairuoti, panašių situacijų kasdienybėje bus daug daugiau. Tikrame gyvenime keleivis ne visada pasakys, kur pasukti, o kartais teks vienu metu klausytis navigacijos, stebėti ženklus, ieškoti tinkamos juostos ir reaguoti į kitų vairuotojų veiksmus.
Todėl gebėjimas savarankiškai orientuotis yra praktiškas vairavimo įgūdis. Apie tai, kodėl mokantis vairuoti svarbu neapsiriboti vien egzamino išlaikymu, jau rašėme straipsnyje „Kodėl verta investuoti į kokybišką vairavimo mokymą?“.
Galiausiai svarbiausia per navigacijos užduotį yra ne važiuoti idealiai pagal ekrano rodyklę. Reikia parodyti, kad vairuotojas geba išlikti ramus, savarankiškai orientuotis, pastebėti aplinką ir priimti saugius sprendimus. Jei posūkis praleistas – maršrutą galima perskaičiuoti. Jei eismo situacija pasikeitė – reikia reaguoti į ją. Būtent toks mąstymas ir yra vienas svarbiausių savarankiško vairavimo įgūdžių.