Ekonomiškas vairavimas priklauso ne tik nuo automobilio variklio ar jo amžiaus. Didelę reikšmę turi tai, kaip vairuotojas greitėja, kada atleidžia akceleratorių, kokį atstumą palieka iki priekyje važiuojančios transporto priemonės ir ar laiku pastebi eismo situacijos pokyčius. Du žmonės tuo pačiu automobiliu gali nuvažiuoti tą patį maršrutą sunaudodami skirtingą degalų kiekį.
Gera žinia ta, kad taupesnis vairavimas nebūtinai reiškia lėtesnę kelionę ar nuolatinį žvilgsnį į degalų sąnaudų rodmenis. Dažniausiai pakanka sklandesnių veiksmų, geresnio situacijos numatymo ir tinkamai prižiūrimo automobilio. Svarbiausia suprasti, kur baigiasi racionalus taupymas ir prasideda pavojingas bandymas sutaupyti bet kokia kaina.
Sklandus važiavimas prasideda dar prieš paspaudžiant akceleratorių
Vienas didžiausių degalų sąnaudų priešų – nuolatinis greičio keitimas. Staigiai įsibėgėjęs vairuotojas netrukus gali vėl stabdyti, nes priekyje atsirado sankryža, spūstis ar lėčiau važiuojantis automobilis. Tokiu atveju dalis sunaudotos energijos prarandama stabdant, o po kelių sekundžių vėl reikia greitėti.
Todėl ekonomiškas vairavimas prasideda nuo žvilgsnio toliau į priekį. Stebėkite ne tik artimiausią automobilį, bet ir kelio ženklus, šviesoforus, pėsčiųjų perėjas bei eismo srauto pokyčius. Jei matote, kad už kelių šimtų metrų dega raudonas šviesoforo signalas, nebūtina iki pat sankryžos laikyti nuspausto akceleratoriaus ir paskutinę akimirką stipriai stabdyti.
Atleiskite akceleratorių iš anksto ir leiskite automobiliui lėtėti palaipsniui. Tačiau tai nereiškia, kad reikia važiuoti pernelyg lėtai ar trukdyti kitiems. Tikslas – pasirinkti eismo sąlygas atitinkantį greitį ir išvengti nereikalingų pagreitėjimų bei stabdymų.
Greitis ir degalų sąnaudos: kodėl keli kilometrai per valandą svarbūs?
Didėjant greičiui, automobilis turi įveikti didesnį oro pasipriešinimą. Todėl važiuojant greitkeliu degalų sąnaudos gali pastebimai išaugti net ir tada, kai greitis padidinamas palyginti nedaug. Tikslus skirtumas priklauso nuo automobilio kėbulo, variklio, transmisijos, padangų ir oro sąlygų.
Ekonomiškas vairavimas nereiškia, kad reikia važiuoti gerokai lėčiau už leistiną greitį. Kur kas svarbiau pasirinkti teisės aktų ir eismo sąlygų leidžiamą greitį, vengti bereikalingo greitėjimo ir palaikyti jį kuo tolygesnį. Jei sąlygos keičiasi, pavyzdžiui, pradeda stipriai lyti arba pablogėja matomumas, greitį reikia mažinti pirmiausia dėl saugumo.
Pastovaus greičio palaikymo sistema gali padėti važiuojant lygiu, laisvu keliu. Tačiau intensyviame eisme, vingiuotuose ruožuose ar esant slidžiai dangai jos naudojimą reikia vertinti atsargiai. Sistema nepakeičia vairuotojo pareigos stebėti aplinką ir prireikus nedelsiant reaguoti.
Pavarų perjungimas ir variklio apkrova
Automobiliuose su mechanine pavarų dėže per vėlai perjungiamos pavaros gali be reikalo didinti variklio sūkius ir degalų sąnaudas. Kita vertus, pernelyg anksti įjungta aukšta pavara gali apkrauti variklį, ypač kylant į įkalnę ar bandant greitėti. Nėra vieno universalaus variklio sūkių skaičiaus, kuris tiktų visiems automobiliams – svarbu atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas ir konkrečią važiavimo situaciją.
Šiuolaikiniai automobiliai dažnai turi pavaros indikatorių, patariantį, kada perjungti pavarą. Juo galima vadovautis, tačiau aklai pasitikėti nereikėtų. Jei automobilis pradeda vibruoti, vangiai reaguoja į akceleratorių arba reikia staigiai pagreitėti, pasirinkta pavara gali būti netinkama.
Automatinės pavarų dėžės vairuotojui paprastai tereikia sklandžiai valdyti akceleratorių. Dažnas stiprus pedalo paspaudimas priverčia transmisiją rinktis žemesnę pavarą ir padidina variklio apkrovą. Taupesnis važiavimas pasiekiamas ne dirbtinai ribojant variklio darbą, o vengiant nereikalingų staigių greitėjimų.
Kodėl riedėjimas laisva pavara nėra geriausias taupymo būdas?
Kai kurie vairuotojai, norėdami sumažinti sąnaudas, leidžiasi nuo kalno įjungę neutralią pavarą. Tai nėra patikimas ar rekomenduotinas taupymo metodas. Važiuojant laisva pavara sumažėja variklio stabdymo galimybė, todėl gali tekti dažniau naudoti darbinius stabdžius. Be to, vairuotojui gali būti sunkiau iškart tinkamai pagreitėti, jei pasikeistų eismo situacija.
Daugelyje šiuolaikinių automobilių, kai važiuojama įjungta pavara ir atleidžiamas akceleratorius, variklio valdymo sistema tam tikromis sąlygomis visiškai arba beveik visiškai nutraukia degalų tiekimą. Kai variklis veikia laisvąja eiga, degalai paprastai vis tiek naudojami jam palaikyti. Konkretus veikimas priklauso nuo automobilio konstrukcijos.
Todėl artėjant prie sankryžos ar leidžiantis nuo kalno geriau pasirinkti tinkamą pavarą ir išlaikyti automobilio kontrolę. Nuokalnėje taip pat svarbu neperkaisti stabdžių ir pasirinkti greitį, leidžiantį saugiai sustoti.
Padangos, bagažas ir automobilio techninė būklė
Net ir gerai vairuojant sunku pasiekti mažesnes sąnaudas, jei automobilis techniškai netvarkingas. Per mažas padangų slėgis didina pasipriešinimą riedėjimui, todėl varikliui reikia daugiau energijos. Slėgį tikrinkite pagal automobilio gamintojo nurodymus, atsižvelgdami į apkrovą. Rekomenduojamos reikšmės dažnai pateikiamos ant lipduko vairuotojo durelių angoje arba degalų bako dangtelio vidinėje pusėje.
Papildomas svoris taip pat turi reikšmės, ypač važinėjant mieste. Jei bagažinėje nuolat vežiojate nereikalingus daiktus, verta ją iškrauti. Nenaudojamas stogo bagažinės skersines ar stogo boksą nuimkite, nes jie didina oro pasipriešinimą.
Nepamirškite periodinės techninės priežiūros. Netinkamai veikiantys variklio komponentai, neteisinga ratų geometrija ar stringantys stabdžiai gali didinti sąnaudas. Jei degalų sąnaudos staiga padidėjo, nors važiavimo įpročiai nepasikeitė, vien vairavimo stiliaus koreguoti gali nepakakti – verta patikrinti automobilį servise.
Mieste taupyti padeda planavimas, o ne skubėjimas
Trumpose kelionėse šaltas variklis paprastai sunaudoja daugiau degalų, kol pasiekia darbinę temperatūrą. Jei įmanoma, kelis netolimus reikalus suplanuokite į vieną kelionę. Taip galima sumažinti šaltų užvedimų skaičių ir sugaištamą laiką.
Prieš išvykdami įvertinkite eismo sąlygas ir pasirinkite maršrutą, kuriame nereikėtų be reikalo stovėti spūstyse. Vis dėlto trumpiausias maršrutas ne visada yra ekonomiškiausias: dažni sustojimai, remontuojami keliai ar intensyvus eismas gali panaikinti atstumo pranašumą.
Išjunkite variklį, kai automobilis sustabdytas ilgesniam laikui ir tai leidžia eismo situacija bei automobilio gamintojo rekomendacijos. Jei transporto priemonėje yra automatinė „Start-Stop“ sistema, naudokite ją pagal paskirtį. Tačiau niekada negesinkite variklio važiuodami ir neaukokite galimybės saugiai pajudėti vien dėl kelių sutaupytų degalų mililitrų.
Ekonomiškas vairavimas turi išlikti saugus
Taupymas neturi keisti vairuotojo prioritetų. Negalima važiuoti pernelyg arti priekyje esančios transporto priemonės, kad nereikėtų stabdyti, vilkinti eismo ar ignoruoti saugaus greičio vien dėl mažesnių sąnaudų. Taip pat nereikėtų išjungti svarbių automobilio sistemų ar atidėlioti būtinų remonto darbų.
Jeigu norite geriau suprasti, kaip tinkamai pasirinkti greitį, numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus ir sklandžiai valdyti automobilį, verta stiprinti vairavimo įgūdžius. Daugiau informacijos apie mokymąsi vairuoti rasite svetainėje Vairavimo mokykla Šiauliuose.
Naudinga susipažinti ir su oficialia eismo saugumo informacija bei vairuotojams taikomais reikalavimais, skelbiamais Lietuvos transporto saugos administracijos svetainėje.
Ekonomiškas vairavimas nėra vienas triukas, kuris akimirksniu sumažina degalų sąnaudas. Tai nuoseklus įprotis stebėti kelią, laiku reaguoti, palaikyti tinkamą greitį ir rūpintis automobilio būkle. Kai vairuotojas mažiau skuba ir geriau numato situacijas, dažnai laimi ne tik degalų sąskaita, bet ir kelionės saugumas.
Kaip svarbu iš anksto numatyti pavojus ir tinkamai reaguoti kelyje, skaitykite straipsnyje „Avarinis stabdymas: kaip vairuotojui elgtis netikėtai atsiradus kliūčiai?“.