Automobilis, kuris pats pristabdo prieš kliūtį, perspėja apie aklojoje zonoje esantį automobilį ar trumpam pakoreguoja vairą, jau nėra išskirtinė prabanga. ADAS – pažangiosios vairuotojo pagalbos sistemos – tapo įprasta daugelio naujesnių automobilių dalimi. Tačiau kartu atsirado ir nauja problema: kai kurie vairuotojai pradeda per daug pasitikėti technologijomis.
ADAS paskirtis nėra pakeisti žmogų prie vairo. Šios sistemos skirtos padėti vairuotojui pastebėti pavojų, išlaikyti automobilio kontrolę ar išvengti susidūrimo tam tikromis aplinkybėmis. Europos Komisija ADAS priskiria įvairias sistemas, padedančias kontroliuoti greitį, atstumą, eismo juostą ir reaguoti į galimas kliūtis.
Kas iš tikrųjų yra ADAS?
ADAS – tai „Advanced Driver Assistance Systems“ santrumpa. Lietuviškai dažniausiai vartojamas terminas „pažangiosios vairuotojo pagalbos sistemos“.
Svarbu suprasti vieną dalyką: ADAS nėra viena konkreti sistema. Tai visa grupė skirtingų technologijų, kurios gali naudoti automobilio kameras, radarus, ultragarsinius jutiklius, GPS duomenis ar kitus automobilio parametrus.
Vienos sistemos tik įspėja vairuotoją, kitos gali trumpam įsikišti į automobilio valdymą. Pavyzdžiui, avarinio stabdymo sistema gali pradėti stabdyti aptikusi susidūrimo riziką, o eismo juostos palaikymo sistema gali pakoreguoti vairo mechanizmo veikimą.
Todėl užrašas „ADAS“ ant automobilio komplektacijos sąrašo savaime dar nepasako, ką automobilis iš tikrųjų sugeba. Reikia žinoti konkrečias jame įdiegtas sistemas.
Kokias ADAS sistemas vairuotojas sutinka dažniausiai?
Naujesniame automobilyje jų gali būti gerokai daugiau, nei vairuotojas pastebi kasdien. Dažniausiai sutinkamos sistemos yra susijusios su stabdymu, atstumu, eismo juosta ir aplinkos stebėjimu.
Pavyzdžiui, adaptyvioji pastovaus greičio palaikymo sistema (ACC) gali automatiškai reguliuoti greitį pagal priekyje važiuojantį automobilį. Avarinio stabdymo sistema (AEB) skirta padėti išvengti susidūrimo arba sumažinti jo pasekmes. Eismo juostos kirtimo perspėjimas informuoja, kad automobilis gali netyčia išvažiuoti iš savo juostos, o eismo juostos palaikymo sistema kai kuriais atvejais gali atlikti nedidelę vairo korekciją.
Taip pat dažnai naudojamas aklosios zonos stebėjimas, parkavimo jutikliai, galinio vaizdo kameros, kelio ženklų atpažinimas ir išmanusis greičio palaikymas.
Europos Komisija nurodo, kad būtent susidūrimo išvengimo sistemos yra tarp ADAS funkcijų, turinčių didžiausią potencialią naudą eismo saugumui. Tačiau technologijų efektyvumas priklauso nuo konkrečios sistemos, jos veikimo sąlygų ir vairuotojo elgesio.
Kodėl negalima aklai pasitikėti automobilio elektronika?
Čia ir prasideda svarbiausia temos dalis.
Kamera nemato taip, kaip mato žmogus. Radarui gali būti sudėtinga teisingai įvertinti tam tikrą objektą, o kelio ženklų atpažinimas gali priklausyti nuo jų matomumo. Lietus, sniegas, rūkas, purvas ant kameros ar jutiklio, ryški saulė ir kitos sąlygos gali turėti įtakos sistemų darbui.
Dar viena problema – vairuotojo elgesys. Jeigu žmogus žino, kad automobilis turi avarinio stabdymo ar eismo juostos palaikymo sistemą, gali nesąmoningai pradėti važiuoti mažesne saugumo atsarga.
Būtent dėl žmogaus ir technologijos sąveikos Europos Komisijos ADAS apžvalgose išskiriamos tokios problemos kaip per didelis pasitikėjimas sistema, neteisingas jos veikimo supratimas ir vairuotojo dėmesio sumažėjimas.
Paprasčiau tariant, automobilis gali padėti išsisukti iš keblios situacijos, bet jis neturėtų būti laikomas paskutine apsaugos linija.
ADAS nėra autonominis vairavimas
Kartais reklaminiai automobilių aprašymai sudaro įspūdį, kad modernus automobilis jau gali važiuoti beveik pats. Realybėje tai nėra tas pats.
Dauguma ADAS sistemų yra pagalbinės. Vairuotojas išlieka atsakingas už situacijos stebėjimą ir sprendimų priėmimą. Net kai automobilis pats koreguoja vairą ar stabdo, žmogus turi būti pasirengęs bet kuriuo momentu perimti kontrolę.
Tai ypač svarbu mokantis vairuoti. Būsimas vairuotojas pirmiausia turi išmokti pats įvertinti atstumą, stebėti veidrodėlius, tikrinti akląsias zonas ir numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus.
Oficialioje „Regitros“ praktikos egzamino informacijoje aiškiai nurodoma, kad ADAS yra tik papildomos pagalbinės priemonės. Egzaminuojamasis ir toliau turi naudotis veidrodėliais, žvalgytis bei įsitikinti, kad atliekami manevrai nekelia grėsmės aplinkiniams.
Tai labai gerai parodo bendrą principą: technologija padeda, tačiau vairavimo įgūdžių nepakeičia.
Ką vairuotojas turėtų pasitikrinti prieš pirkdamas automobilį?
Perkant naudotą automobilį vien tik žodis „ADAS“ neturėtų tapti argumentu už konkretų modelį. Skirtingų metų, komplektacijų ir rinkų automobiliai gali turėti visiškai skirtingą įrangą.
Verta išsiaiškinti, kokios konkrečiai sistemos įdiegtos, ar jos veikia, kur yra kameros ir radarai bei ar prietaisų skydelyje nėra su jomis susijusių įspėjimų.
Ypač svarbi techninė būklė. Pakeitus priekinį stiklą, atlikus kėbulo remontą ar netinkamai sureguliavus važiuoklę, kai kurioms sistemoms gali reikėti kalibravimo. Todėl po remonto nereikėtų ignoruoti pranešimų apie kamerų ar radarų veikimą.
Kaip ADAS keičia vairavimo mokymą?
Šiuolaikinis vairuotojas turi išmokti ne tik valdyti automobilį, bet ir suprasti jo technologijas. Tai aktualu tiek pradedantiesiems, tiek žmonėms, kurie po daugelio metų persėda į gerokai modernesnį automobilį.
Mokantis vairuoti svarbu susiformuoti įprotį pirmiausia pačiam stebėti aplinką. Technologijos gali būti papildomas informacijos šaltinis, tačiau vairuotojo sprendimas turi būti paremtas realia eismo situacija.
Šiuo požiūriu kokybiškas praktinis mokymas tampa dar svarbesnis. Vairavimo mokykla Šiauliuose mokantis vairuotojas turi išmokti ne tik atlikti manevrus, bet ir savarankiškai vertinti situaciją kelyje.
Su pasiruošimu egzaminui susijusį praktinį aspektą taip pat verta įvertinti atskirai – „Ar verta pirkti papildomas vairavimo pamokas prieš egzaminą?“ nagrinėjama, kodėl svarbiausia ne vien pamokų skaičius, o gebėjimas savarankiškai priimti sprendimus.
Ką verta prisiminti vairuojant automobilį su ADAS?
Svarbiausia taisyklė paprasta: ADAS yra pagalba, o ne vairuotojo pakaitalas.
Vairuotojas neturėtų specialiai važiuoti arčiau kliūties vien todėl, kad automobilis turi automatinį stabdymą. Taip pat nereikėtų nekreipti dėmesio į veidrodėlius todėl, kad veikia aklosios zonos stebėjimo sistema.
Geriausias scenarijus – kai technologija įsikiša retai, o vairuotojas didžiąją dalį pavojingų situacijų numato pats. ADAS tuomet tampa papildomu saugumo sluoksniu, o ne priemone kompensuoti neatidumą.
Šiuolaikinis automobilis gali labai daug. Tačiau net ir pažangiausia elektronika negali panaikinti fizikos dėsnių, prasto matomumo ar neteisingo žmogaus sprendimo. Todėl tikrasis saugumas prasideda ne nuo automobilio meniu, o nuo žmogaus, kuris sėdi už vairo.